- pametininkas
- pametiniñkas, -ė smob. (2) kas pasisamdęs metams; kas kasmet keičia darbo vietą: Bernas pametiniñkas – ein par svietą Jrb. Kurs eina pamečiui par vietas, tas pametiniñkas, kaip: ūktvėris, bernas (vaikis), slūginė J.
Dictionary of the Lithuanian Language.